- savinauda
- savìnauda sf. (1) NdŽ 1. L617, BŽ504 žiūrėjimas savo paties naudos, savanaudiškumas: Žmogaus savìnauda dažnai esti jo nelaimės priežastis DŽ. Žiūri tik į geidulius, į vėją, į savinaudą, į pinigus ir širdies ištvirkimą Blv. 2. scom. DŽ1 kas žiūri tik savo paties naudos, savanaudis, egoistas: Tėvas buvo nepataisomas savinauda rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.